Poveikio Aplinkai Vertinimas: Kada Būtinas?

Poveikio Aplinkai Vertinimas - Kada Būtinas | Lietuva 2025

Poveikio Aplinkai Vertinimas: Kada Reikalingas?

Aplinkosauginis vertinimas (ekologinio poveikio tyrimas) yra privalomas reguliavimo mechanizmas, kurio eigoje analizuojamas numatyto projekto poveikis aplinkai, visuomenės gerovei ir turtui. Bet ne visiems projektams būtinas PAV. Šioje medžiagoje išsiaiškinsime, kada poveikio vertinimas būtinas.

Apibrėžimas PAV?

PAV - tai struktūruota analizė, kurio metu identifikuojamas, vertinamas ir vertinamas tiesioginis ir netiesioginis numatyto projekto įtaka ekologijai.

Poveikio Vertinimo Uždaviniai:

  • Garantuoti subalansuoto vystymosi principų įgyvendinimą
  • Panaikinti arba sumažinti negatyvią įtaką ekologijai
  • Informuoti gyventojus apie planuojamą projektą
  • Integruoti visuomenę į pasirinkimų sistemą

Kada Būtinas Poveikio Aplinkai Vertinimas?

Poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikoje reikalaujamas užmojams, išvardintiems nacionaliniame teisės akte susijusiame su ketinamos veiklos PAV procedūros.

Pirmas Sektorius: Gamybiniai Įrenginiai

Aplinkosauginis įvertinimas reikalingas tokiems gamybiniams užmojams:

  • Chemijos Gamyba: Chemikalų gamyklos, naftos perdirbimo įmonės, azoto produktų sintezė.
  • Metalinių Produktų Gamyba: Liejyklos, metalo apdirbimo gamyklos (daugiau nei dešimties ha), paviršių modifikavimas (galvanizacija).
  • Statybinių Medžiagų Gamyba: Klinkerio įrenginiai, stiklo liejyklos, keramikos gamyba.
  • Celiuliozės Gamyba: Popieriaus įrenginiai, medžio produktų pramonė.

Antroji Grupė: Energijos Gamyba

PAV privalomas tokiems energijos ir komunikacijų užmojams:

  • Energijos Gamyklos: Šilumos centrai (pajėgumas daugiau nei penkiasdešimt megavatų), hidroelektrinės (viršijant 30 MW), vėjo jėgainių kompleksai (virš dešimt įrenginių).
  • Keliai ir Geležinkeliai: Automagistralės, naujų linijų tiesimas, oro uostai, prieplauka.
  • Vandens Ūkis: Efluento sistemos (viršijant 100,000 gyventojų ekvivalentų), vandens tiekimas (daugiau nei 10 milijonų m³ metuose).

Trečias Sektorius: Karjerų Eksploatacija

Poveikio vertinimas privalomas nurodytai eksploatacijos užmojams:

  • Karjerų veikla (ploto daugiau nei 25 hektarų)
  • Giluminis gręžimas (angliavandeniliai, terminis šaltinis)
  • Organinių išteklių išgavimas (teritorijos viršijant šimtas penkiasdešimt ha)

Ketvirtas Sektorius: Šiukšlių Valdymas

Aplinkosauginis įvertinimas reikalingas nurodomiems atliekų kontrolės veikloms:

  • Šiukšlynai (viršijant 10 tonų per dieną)
  • Terminio utilizavimo sistemos (daugiau nei trijų tonų valandai)
  • Pavojingų atliekų tvarkymas (bet kuris kiekis)

Penktoji Grupė: Žemės ir Vandens Ūkis

Aplinkosauginis įvertinimas reikalingas šiems žemės ir vandens ūkio projektams:

  • Pramoninė gyvulių auginimo (virš keturiasdešimt tūkstančių paukštidžių, dviejų tūkstančių kiaulidžių, reikšmingos apimties)
  • Melioracija (viršijant tūkstančio ha)
  • Akvakulatūra (gamybos pajėgumas daugiau nei didelės apimties)

Šeštoji Grupė: Kitos Veiklos

Aplinkosauginis įvertinimas taip pat privalomas nurodomiems veikloms:

  • Rekreaciniai objektai (viršijant dviejų šimtų vietų)
  • Slidinėjimo trasos (virš du km)
  • Laikinė karinio poligono veikla
  • Užmojai draustiniuose (saugomų teritorijų tinklas)

PAV Atrankos Procedūra

Jei veikla neįeina į būtinų vertinimų kategoriją, vis dėlto tikėtinai daro svarbų įnašą gamtai, įgyvendinama PAV atranka.

Atrankinio Įvertinimo Rodikliai:

  • Užmojo savybės (apimtis, pobūdis, vieta)
  • Teritorijos pažeidžiamumas (rezervatai, vandentiekio apsaugos zonos)
  • Numatomos pasekmės (atmosferos teršimas, garsas, judesiai)

PAV Proceso Etapai

Tipinis aplinkosauginio įvertinimo mechanizmas sudaro šiuos svarbiausias fazes:

  1. Atranka (1-2 mėnesiai): Nustatoma, ar privalomas aplinkosauginis įvertinimas.
  2. Įvertinimo Schemos Kūrimas (vienas-du mėnesiai): Nustatoma vertinimo diapazonas ir tyrimo būdai.
  3. Aplinkos Būklės Tyrimai (trys-šeši mėnesiai): Atliekami oro grynumo, garso, vandens, grunto, floros ir faunos tyrimai.
  4. Poveikio Prognozavimas (vidutinis laikotarpis): Įvertinamas prognozuojamos pasekmės gamtai.
  5. Kontrolės Mechanizmų Identifikavimas (vienas-du mėnesiai): Apibrėžiamos mechanizmai, skirti mažinti negatyvią įtaką.
  6. Įvertinimo Bylos Kūrimas (trumpas laikotarpis): Sudaroma išsami PAV ataskaita.
  7. Viešieji Svarstymai (trumpas laikotarpis): Gyventojai supažindinama su projektu ir įvertinimo radiniais.
  8. Sprendimo Priėmimas (trumpas laikotarpis): Kontroliuojanti valdžia nustato nuosprendį dėl projekto įgyvendinimo galimybės.

Pilnas Procesas: Aplinkosauginis įvertinimas paprastai reikalauja pusę metų-pusantro metų, atsižvelgiant į veiklos kompleksiškumo ir vertinimų diapazono.

Kas Atlieka PAV?

PAV vykdomas numatyto projekto iniciatorius sąskaita. Vis dėlto, dėl to, kad aplinkosauginis įvertinimas reikalauja profesionalios kvalifikacijos, būtina pasitelkti kvalifikuotų specialistų pagalbą.

Privalomi Ekspertai:

  • Gamtos apsaugos profesionalai
  • Ekologai (biologinės įvairovės tyrimams)
  • Vandens specialistai (hidro resursų analizei)
  • Emisijų profesionalai
  • Triukšmo ir vibracijos ekspertai
  • Kraštovaizdžio architektai

Apibendrinimas

Aplinkosauginis įvertinimas privalomas įvairiems svarbių veiklų, kurie gali turėti įtaką ekologijai. Reguliavimas aiškiai apibrėžia veiklas, kurioms būtinas poveikio vertinimas, numantis pramonę, energijos sektorių, komunikacijas, kasybą, šiukšlių valdymą ir tolimesnius sektorius.

Jei ketinate projektą, kurios pasekmės potencialiai yra turintis įtakos gamtai, būtina anksčiau identifikuoti, ar reikalingas PAV. Profesionalių konsultantų pagalba užtikrina ne tik pagreitinti procedūrą, be to garantuoti, kad PAV įvykdytas profesionaliai ir tenkins visas normas.

get more info

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *